Disclosure of subconscious identity in Herkus Kunčius' novel "Matka pitka"

Straipsnyje pateikiamas bandymas perskaityti H.Kunčiaus romaną „Matka pitka“ psichoanalitiškai, akcentuojant postmodernistinį šio kūrinio pobūdį. Būties situacija romane reprezentuojama kaip teatrališkas būvis, kuriame per vaidybinę-žaisminę distanciją atveriama pasąmoninė individo autentika. Individas, nebepakeldamas filisteriško sąmonės būvio, instinktyviai verčiamas jį peržengti. Užsąmoninė atvertis suvokiama kaip grįžimas prie pirmapradžio „id“, t.y. savo esminės tapatybės susigrąžinimas. Demiurgiška praeities dekonstrukcija, suardanti istorinį būties vientisumą, išmeta individą į eklektiškai belaikį universumą. Tai išlaisvina jį iš kultūrinių nuostatų, leidžia pasąmoniškai realizuoti save užistoriniu parodijiniu žaismės potyriu. Nuo rašytinės fiksacijos apibrėžtumo pereinama prie savaiminio šnekos vyksmo – taip siekiama peržengti rašte neišvengiamą laiko žymę. Romano tekstas destruktūralizuotas fragmentais, reiškiančiais pasąmoninį tapsmą: tarsi nuolat išsineriamą iš savęs, kaip sąmoningo verbalinio įvaizdžio – taip nudistiškai atsiveriant autentiškai pasąmonės esmei. Reiškiama demiurgiška dieviško kūrybos akto transformacija: sakralinė altruistinė sfera, kaip iš esmės preskriptyvios paradigmos išraiška, performuojama į deskriptyviai autentišką profaninį-falocentristinį pasaulio modelį. Geismas romane suvokiamas kaip pirminis visa ko esinys, nuolatos „turimas omenyje“, bet neįvardijamas. Čia jis tolygus apskritai gyvenimo, išlikimo poreikiui. Matka pitka interpretuojama kaip asocialus užribio subjektas, autentiškai patiriantis save per kraštutines situacijas.In this work it was attempted to analyze Kuncius' novel "Matka Pitka" in a psychoanalytical way, emphasizing it as a phenomenon of postmodernism in Lithuania. In the novel the authentic subconscious opening is psychologically interpreted as the transgression of a schizophrenically cracked consciousness. It was attempted to get deep in the nature of this opening. Forms of expression of unverbal consciousness were actualized (insufficiency of a verbal word was realized, impossibility to open substantially the de notation, to penetrate into his consciousness). The power of erotic imagination was particularly emphasized. In general the work was analyzed as a discursive opening of the subconscious truth